- Dirbtinio intelekto sukurta meno kūryba, sukurta tik iš paprastų tekstinių nurodymų, nėra tinkama autoriniam teisių apsaugai.
- Autorinių teisių tinkamumui reikalinga reikšminga žmogaus kūrybinė įtaka DI generuojamame turinyje.
- Inovatyvūs nurodymai gali būti autorinių teisių saugomi pagal esamus teisės aktus.
- JAV autorinių teisių biuras mano, kad esamos autorinių teisių įstatymų yra pakankamos, kad būtų galima spręsti DI meno klausimus, nereikia kuriant naujų teisinių aktų.
- Augant DI technologijoms, svarbu išlaikyti aiškumą dėl autorinių teisių, ypač atveju, kai imituojama stilius.
- Supratimas apie žmogaus kūrybą ir DI sąveiką yra labai svarbus naršant ateities meno pasaulyje.
Paskutiniais metais dirbtinis intelektas meno pasaulyje sukėlė audrą, užpildydamas socialines medijas įspūdingais vaizdais ir net sulaukdami dėmesio aukcionų namuose. Tačiau kyla svarbus klausimas: ar DI sukurta meno kūryba gali būti autorinių teisių saugoma?
JAV autorinių teisių biuras neseniai paskelbė išsamų pranešimą, kuris apšviečia šią karštą temą, nors jis gali netenkinti visų. Jų išvadų esmė yra aiški: meno kūriniai, sukurti tik DI pagal paprastus tekstinius nurodymus, negali būti autorinių teisių saugomi. Jie teigia, kad nurodymai trūksta būtinos žmogaus kontrolės, kad galėtų būti laikomi autorystės įrodymu. Pavyzdžiui, netgi nurodymas generuoti „katę, kuri rūko pypkę“ gali suteikti netikėtų rezultatų, rodančių atotrūkį tarp ketinimo ir rezultato.
Tačiau kūrėjams ne viskas atrodo liūdnai. Pranešime pažymima, kad jei žmogaus menininkas pridės reikšmingą kūrybinę įtaką DI generuotam turiniui, yra tikimybė, kad rezultatas gali būti tinkamas autorinių teisių apsaugai. Be to, patys nurodymai, jei jie yra pakankamai originalūs, gali būti net autorinių teisių saugomi!
Didžiausia išvada? Nereikia jokių naujų konkrečių įstatymų, susijusių su DI autorinėmis teisėmis. Esama sistema gali tvarkyti šį besikeičiantį kraštovaizdį, tačiau aiškumas vis tiek yra būtinas, ypač susijęs su klausimais, kaip DI imituoja menininko stilių.
Kaip DI toliau redaguoja kūrybą, žmogaus menininko ir mašinos pagalbos balanso suvokimas yra svarbesnis nei bet kada. Priimkite inovacijas, bet likite informuoti!
Ateities atskleidimas: ar DI meno kūriniai gali pasinaudoti autorinėmis teisėmis?
Greitai besikeičiančiame dirbtinio intelekto ir skaitmeninės meno pasaulyje kilo reikšminga diskusija dėl DI sukurto meno kūrinių autorinių teisių statuso. Ši tema išpopuliarėjo, kai vis daugiau menininkų ir vartotojų nagrinėja DI poveikį kūrybos srityse. Kaip tęsinys neseniai JAV autorinių teisių biuro išvadoms, čia pateikiamos naujos aktualios įžvalgos apie DI meną ir autorines teises:
Pagrindinės įžvalgos ir tendencijos
1. Dabartinės autorinių teisių tendencijos:
– Diskusija apie DI ir autorines teises vyksta nuolat, daugelis ekspertų prašo aiškesnių gairių. Neseniai diskusijose pabrėžta poreikis atnaujinti sistemą, kuri apimtų DI indėlį kūrybiniuose darbuose.
2. DI meno rinkos prognozės:
– Pramonės ataskaitos nurodo, kad di sukurto meno rinka turėtų augti ženkliai, prognozuojama, kad sudėtinis metinis augimo tempas (CAGR) bus daugiau nei 25% per ateinančius penkerius metus. Šis augimas sukels naujų iššūkių ir galimybių autorinių teisių diskusijose.
3. Inovatyvūs taikymo atvejai:
– Menininkai vis dažniau bendradarbiauja su DI technologijomis, kad pagerintų savo kūrybos procesus. Pavyzdžiui, kai kurie naudojasi DI, kad sugeneruotų pagrindinius vaizdus, kuriuos vėliau pateikia savo asmeniniam stiliui, galbūt taip kvalifikuodami galutinį produktą autorinėms teisėms.
4. Kontroversijos ir teisiniai iššūkiai:
– Tęsiami teisminiai ginčai dėl DI sukurtų meno kūrinių nuosavybės, ypač susijusių su autorinių teisių kūriniais, dalyvaujant duomenų bazės mokymo metodams. Ši neaiškumas kelia klausimų dėl DI kūrėjų ir vartotojų atsakomybės.
5. Skaitmeninio meno tvarumas:
– Diskusijos apie DI sistemų, naudojamų generuojant meną, poveikį aplinkai auga. Didėjant paklausai, taip pat didėja dėmesys tvariems praktikums šioje srityje.
Suprasti pagrindinius klausimus
1. Ar DI sukurti meno kūriniai gali būti autorinių teisių saugomi?
– Taip, bet tik jei žmogaus menininkas pridės reikšmingą kūrybinę įtaką DI sukurtam turiniui arba jei nurodymai yra pakankamai originalūs, kad būtų galima suteikti autorines teises. DI sukurtas menas, kuriame nėra reikšmingo žmogaus dalyvavimo, netinkamas autorinėms teisėms.
2. Koks žmogaus menininko vaidmuo kuriant DI meno?
– Žmogaus menininko vaidmuo gali labai skirtis. Jų dalyvavimas gali svyruoti nuo paprastų nurodymų teikimo iki sudėtingų pakeitimų ir redagavimų, kurie paverčia DI rezultatus unikaliomis meninėmis išraiškomis, taip įtakojant autorinių teisių tinkamumą.
3. Kokios priemonės yra taikomos DI sukurto meno apsaugai?
– Šiuo metu esami autorinių teisių įstatymai gali apimti DI generuojamą turinį, jei jame yra žmogaus kūryba. Tačiau yra stiprus raginimas į kurti aiškesnes gaires ir galbūt naujus įstatymus, kad būtų sprendžiama dėl unikalios DI sukurto darbo pobūdžio.
Išvada
Kadangi technologijų ir kūrybos sankirta nuolat vystosi, svarbu, kad menininkai, vartotojai ir politikos formuotojai liktų informuoti apie DI sukurtų meno kūrinių poveikį autorinėms teisėms. Supratimas apie šiuos dinaminius procesus gali padėti naršyti kompleksinį skaitmeninės kūrybos kraštovaizdį.
Daugiau įžvalgų apie DI ir kūrybą rasite AIGA ir ištyrinėkite naujausias diskusijas apie meną ir technologijas.
