- Christie’s surengė pirmąją aukcioną, skirtą tik A.I. sukurtiems meno kūriniams, sukeldama diskusijas apie A.I. ir žmogaus kūrybą.
- 6,500 menininkų pateikė peticiją prieš šią pardavimą, išreiškdami susirūpinimą dėl A.I. modelių, kurie be sutikimo išnaudoja autorines teises turinčius kūrinius.
- Susirūpinimai dėl A.I. meno apima identiteto, autentiškumo ir intelektinės nuosavybės problemas.
- Meniškai nusiteikę, tokie kaip Reid Southen, kritikuoja Christie’s už tai, kad jis demonstruoja galimai problematiškus kūrinius, pabrėždamas svarbų momentą meno evoliucijoje.
- Mario Klingemann ir kiti pasisako už A.I. matymą kaip bendradarbį, kuris pagerina, o ne pakeičia žmogaus kūrybą.
- Sasha Stiles kalba apie dialogą tarp skaitmeninės ir organinės, ragindama pripažinti A.I. sukurtas kultūrines pertvarkas.
- Nors A.I. meno iššūkiai tradiciniams normoms, jis taip pat siūlo turtingą galimybę meninei naujovei ir tyrimams.
- Ši diskusija skatina meno bendruomenę užsiimti A.I. transformacine potencialu, o ne priešintis jam.
Christie’s šventųjų salių kontūrai skamba inovacijomis, kai „Išplėstinė intelektas”, pirmasis aukcionas, skirtas tik A.I. sukurtiems meno kūriniams, artėja prie pabaigos. Šis novatoriškas renginys sukėlė audrą meno pasaulyje, sukeldamas intensyvią diskusiją apie besikeičiantį dirbtinio intelekto ir žmogaus kūrybos sąveiką. Tačiau ar ši technologinė riba žymi pažangą ar pavojų?
Tarp 6,500 menininkų, kurie iškėlė iššūkį pardavimui per peticiją, sklando gili nerimo nuotaika dėl AI modelių, kurie už stovi daugelį kūrinių. Peticija aštriai kritikuoja šiuos modelius dėl to, kad jie tariamai išnaudojami autoriaus teisėmis saugomus kūrinius be sutikimo, sukeliantys etinius nerimus dėl intelektualinės vagystės ir nesąžiningos konkurencijos.
Po šių kaltinimų paviršiumi kyla gilesnė diskusija. Šie nerimai neapsiriboja tik technologija, užgrobiančia meną; jie atspindi platesnius nerimus dėl identiteto ir autentiškumo, kurie stiprėja skaitmeninėje veidrodyje. Nors komerciniai menininkai mobilizuojasi, kad apsaugotų savo pragyvenimo šaltinius nuo kylant A.I. kuriamos vaizdų bangos, meno mechanizmai pasiūlo skydą—jo vidinė vertė glaudžiai susijusi su unikalumu.
Žymūs figūros kaip Reid Southen didina triukšmą, akcentuodami, kaip neautorizuota A.I. turinio kūrimas pažeidžia esamus rėmus. Nors Southen pripažįsta A.I. įnešamą inovaciją, esminis jų kritikos taikinys yra Christie’s prestižinės platformos galimai problematiškų kūrinių pristatymas. Toks drama pabrėžia svarbų momentą meninėse evoliucijose, iššūkiant institucijas suderinti tradiciją su technologija.
Meniškai nusiteikę, tokie kaip Mario Klingemann, sumaniai naviguoja šiuo kraštovaizdžiu, laikydami A.I. bendradarbiu, o ne priešu. Per Botto, Klingemann’ą autonominį kūrinį, menininkas teigia, kad A.I. vaidmuo yra papildomas—žmogaus rankos pratęsimas, o ne jos pakaitalas. Panašiai Berlyno duo Holly Herndon ir Mat Dryhurst tyrinėja turtingą A.I. kultūrinių pasekmių audinį, palaikydami prisitaikymo, o ne priešiškumo metodus.
Tačiau pati A.I. integracija į meną skatina apmąstymus apie kūrybos esmę. Ypač aktyvi yra Sasha Stiles, kurios kalbos pagrindu sukurti kūriniai nagrinėja subtilų šokį tarp skaitmeninio ir organinio. Stiles tvirtina, kad nesutikti su A.I. menu neigia gilius klausimus apie autorystę ir technologijų sukeltus kultūrinius pokyčius.
Išties, tradicijos šalininkai, tokie kaip Daniel Ambrosi, piešia paraleles tarp A.I. evoliucijos ir impresionistų, kurių radikalios vizijos kadaise sukėlė skandalą Paryžiuje. Ambrosi naudoja A.I. kaip teptuką, metaforiškai pertvarkydamas peizažus ir skatindamas žiūrovus iš naujo įsivaizduoti realybę.
Kai skaitmeninis aukcionas uždaro duris, išsiskiria esminis pamokymas: A.I. menas įkūnija potencialų kaleidoskopą. Jis kviečia mus ne kovoti su inovacijomis, o kurti harmoningą koegzistenciją. Ši diskusija varo meno bendruomenę į priekį, ragindama suinteresuotąsias šalis ne tik prieštarauti, bet ir protingai bendrauti su gyvybingomis galimybėmis, kurias A.I. siūlo naujais meno raiškos būdais.
Šioje besivystančioje naratyvoje pasirinkimas aiškus, bet sudėtingas—priimti ateities įrankius ar būti užgožti jų nekompromisinio progreso. Stovėdami prie meninės Renesanso slenksčio, galbūt laikas naudoti šiuos naujus įrankius ne kaip konkurentus, o kaip giminingus sąjungininkus begaliniame žmogaus vaizduotės audinyje.
Ar A.I. revoliucija ar trikdo meno pasaulį?
Tyrinėdami A.I. poveikį meno rinkai
Dirbtinio intelekto ir meno suartėjimas, akcentuojamas Christie’s neseniai vykusiame aukcione, skirtame A.I. sukurtiems kūriniams, atveria naują skyrių meninėje evoliucijoje. Šis naujas sąveikos tarp technologijos ir kūrybos būdas kelia kritinius klausimus apie ateitį, o taip pat iššūkius ilgalaikėms nuostatomis apie autentiškumą, originalumą ir intelektinę nuosavybę.
A.I. vaidmuo meno kūrime
A.I. menas paprastai pasitelkia mašininio mokymosi modelius, tokius kaip Generatyviniai priešiški tinklai (GAN) ir neuroniniai tinklai, kad sukurtų kūrybinius produktus. Šie modeliai mokomi dideliuose duomenų rinkiniuose, dažnai gautuose iš esamų meno kūrinių, sukeliant diskusijas apie autorinių teisių pažeidimą. Palaikantys teigia, kad A.I. yra inovatyvus įrankis, kurio tikslas yra pagerinti žmogaus kūrybą, tuo tarpu kritikai tvirtina, kad jis gali susilpninti meninės raiškos esmę.
Kaip A.I. pagerina kūrybą
1. Naujų stilių tyrimas: Menininkai gali eksperimentuoti su stiliais ir formomis, kurių gali būti sudėtinga ar neįmanoma pasiekti rankiniu būdu.
2. Prieinamumo didinimas: A.I. įrankiai gali demokratizuoti meno kūrimą, leidžiant asmenims, neturinčiam oficialaus mokymo, tyrinėti ir kurti menus.
3. Bendradarbiavimas ir augimas: Menininkai kaip Mario Klingemann naudoja A.I. kaip bendradarbį, pagerindami savo kūrybos procesą ir plečiantys tradicinio meno ribas.
Etiniai susirūpinimai ir teisiniai padariniai
Peticija, kurią pasirašė daugiau nei 6,500 menininkų, signalizuoja nerimą dėl A.I. meno poveikio autorinėms teisėms ir meninei integracijai. Pagrindinis susirūpinimas yra autorinių teisių saugomų kūrinių naudojimas A.I. mokymo duomenų rinkiniuose be aiškaus kūrėjų leidimo—praktika, kurią daugelis mato kaip intelektinę vagystę.
Kontroversijos
– Intelektinė nuosavybė: Kam priklauso teisės į A.I. sukurtą kūrinį, jei jis paremtas esamų meno kūrinių deriniu?
– Autorystė: Kaip priskirti nuopelnus, kai kūrėjas yra algoritmas?
Meno rinka ir A.I.
Nepaisant nesutarimų, A.I. menas įgauna populiarumą meno rinkoje, o žinomi pardavimai, tokie kaip „Portrait of Edmond de Belamy”, už 432,500 JAV dolerių Christie’s 2018 m., rodo augantį susidomėjimą ir potencialią pelningumą A.I. generuoto meno.
Rinkos tendencijos
– Rinkos augimas: A.I. meno rinka tikimasi augs, kaip technologija vystosi ir priėmimas plinta.
– Investicijų potencialas: Dėl jo naujumo, A.I. menas gali patraukti kolekcininkus, iešančius unikalių investicinių galimybių.
A.I. meno privalumai ir trūkumai
Privalumai
– Inovacijos: Siūlo naujas kūrybines galimybes ir demokratizuoja meno kūrimo procesą.
– Efektyvumas: Sumažina laiko ir pastangų, reikalingų sudėtingiems kompozicijoms, kiekį.
Trūkumai
– Etinės problemos: Susirūpinimai dėl autorinių teisių ir autorystės.
– Žmogaus prisilietimo praradimas: Kai kurie teigia, kad A.I. gali stokoti emocinės gilumos, kurios turi žmogaus sukurtas meno kūrinius.
Veiksmingi pasiūlymai
– Priimti mokymą: Menininkai turėtų tyrinėti A.I. kaip įrankį, o ne priešininką, rasti būdų, kaip jį įtraukti į savo darbą.
– Ieškoti sutikimo: Naudoti duomenų rinkinius atsakingai, užtikrinant leidimus ir autorines teises.
– Būti informuotiems: Stebėti teisinius pokyčius, susijusius su A.I. ir intelektinės nuosavybės teisėmis.
Paskutinės mintys
Greitai besikeičiančiame meno kraštovaizdyje A.I. siūlo tiek iššūkių, tiek galimybių. Protingai bendraujant su šiais įrankiais, menininkai ir institucijos gali naviguoti šių skaitmeninių sienų sudėtingumus.
Daugiau įžvalgų apie besikeičiančią meno rinką ir technologines tendencijas rasite Christie’s puslapyje arba tyrinėkite pramonės analizę Art Basel.