- Daugiau nei 3,000 menininkų protestuoja prieš Christie’s aukcioną, kuriame bus parduodami AI sukurtos meno kūriniai.
- Aukcionas, pavadintas Išplėstinė inteligencija, vyks vasario 20 d., o kūriniai kainuos nuo 10,000 iki 250,000 dolerių.
- Menininkai teigia, kad AI technologija remiasi neįgaliotu jų autorinių teisių darbų naudojimu.
- Pastaba: žinomi menininkai reiškia susirūpinimą dėl meninės nuosavybės vientisumo AI kontekste.
- Aukcionas sukėlė reikšmingą teisinę ir etinę diskusiją dėl autorinių teisių AI pagrindu kuriamo meno srityje.
- Šis konfliktas kelia esminius klausimus apie ateities santykį tarp kūrybiškumo ir technologijų.
- Šio ginčo rezultatas gali reikšmingai paveikti, kaip AI bus integruota į meno pasaulį.
Įsižiebia audra meno pasaulyje, kai daugiau nei 3,000 menininkų protestuoja prieš Christie’s, reikalaujant jos rengiamo aukciono, kuriame bus parduodami AI sukurtos meno kūriniai, atšaukimo. Šis aukcionas, pavadintas Išplėstinė inteligencija, turėtų įvykti vasario 20 d., jame bus siūlomi 20 partijų, kainuojančių nuo 10,000 iki 250,000 dolerių, kuriuose pristatomos žinomų kūrėjų, tokių kaip Refik Anadol, darbai.
Menininkai teigia, kad AI technologija yra sugadinta, paremta neįgaliotu jų autorinių teisių darbų naudojimu. Tai nėra tik nesusipratimas; tai aršus mūšis dėl kūrybinės nuosavybės. Žinomi menininkai, įskaitant Karla Ortiz ir Kelly McKernan, atvirai reiškia savo susirūpinimą, pabrėždami, kad aukcionas remia įmones, pelnančias iš to, ką jie vadina „masine vagyste“ meninės integriteto atžvilgiu.
Kai teisinis konfliktas auga tarp menininkų ir technologijų kompanijų, kyla esminiai klausimai apie autorių teisių ateitį AI pagrindu kuriamame kraštovaizdyje. Britų kompozitorius nurodo, kad devyni aukciono kūriniai tariamai buvo sukurti naudojant AI modelius, apmokytus remiantis menininkų darbais be leidimo. Tačiau Christie’s laikosi savo pozicijos, teigdama, kad daugelis dalyvaujančių menininkų sukūrė savo kūrinius, naudodamiesi savo duomenų įvestimis, grąžindama diskusiją į inovacijų sritį.
Nors oponentų gretos didėja, kai kurie aukciono dalyviai, pavyzdžiui, Mat Dryhurst, pabrėžia meninės tyrinėjimo svarbą, o ne smerkia menininkus, kurie dirba su AI technologija. Šis konfliktas kelia gyvybiškai svarbų klausimą dėl kūrybiškumo ateities: ar meno pasaulis gali priimti AI, nepažeisdamas savo pagrindinių vertybių? Artėjant įtampoms, lieka matyti, ar galima pasiekti harmoningą bendravimą, ar tai žymi gilesnį meninės raiškos susidūrimą.
Meno pasaulis padalintas: ar AI sukurti kūriniai yra ateitis, ar grėsmė kūrybinei integritetui?
Kontroversija dėl AI meno aukcionų
Kai daugiau nei 3,000 menininkų protestuoja prieš Christie’s būsimą aukcioną, pavadintą Išplėstinė inteligencija, meno bendruomenė atsidūrė kryžkelėje. Aukcionas vyks vasario 20 d., jame pristatomi įvairūs AI sukurtos meno kūriniai, kurių vertė svyruoja nuo 10,000 iki 250,000 dolerių. Įtakingi menininkai, tokie kaip Refik Anadol, prisideda prie partijų, kas sukėlė aršią diskusiją dėl AI legitimumo mene ir originalių kūrėjų teisių.
Konflikto supratimas
Protestą vedantys menininkai teigia, kad AI technologija remiasi neįgaliotu jų autorinių teisių darbų naudojimu, kurį jie vadina „masine vagyste“. Šio konflikto pasekmės kelia klausimų apie autorių teises, originalumą ir etinius praktikų aspektus skaitmeniniame amžiuje. Klausiamos balsai judėjime, įskaitant Karla Ortiz ir Kelly McKernan, išreiškė savo nepasitenkinimą, teigdami, kad Christie’s aukcionas legitimizuoja sistemą, kuri pelno menininkų teisių sąskaita.
Teisiniai ir etiniai klausimai
Augant menininkų pasipiktinimui, situacijos teisinės pasekmės tampa vis sudėtingesnės. Britų kompozitorius nurodė, kad mažiausiai devyni aukciono kūriniai tariamai buvo sukurti naudojant AI modelius, apmokytus remiantis autoriniais darbais, neturint originalių kūrėjų sutikimo. Tuo tarpu Christie’s teigia, kad daugelis dalyvaujančių menininkų naudoja savo duomenų įvestis savo kūriniams kurti, sukeldami sudėtingą dialogą tarp inovacijų ir autorinių teisių.
Meno ir technologijų ateitis
Ši kontrofersija kelia esminius klausimus apie kūrybiškumo ateitį: ar meno industrija gali prisitaikyti prie naujų technologijų, nepažeisdama savo pagrindinių vertybių? Menininkų ir technologų nuomonės skiriasi. Kai kurie, kaip Mat Dryhurst, ragina plačiau priimti AI meninėje veikloje, teigdami, kad šios priemonės gali sustiprinti kūrybinę raišką, o ne ją sumenkinti.
3 svarbūs klausimai apie aukcioną
1. Kokios yra teisinės pasekmės AI sukurtos meno?
Teisinis kontekstas dėl autorinių teisių ir AI vis dar vystosi. Autorinių teisių medžiagų naudojimas AI modelių mokymui kelia klausimų apie nuosavybę ir teisingą naudojimą. Šis atvejis gali nustatyti svarbias nuostatas būsimoms AI taikymams kūrybinėse srityse.
2. Ar AI sukurti kūriniai gali būti laikomi originaliais?
AI sukurtų kūrinių originalumas yra ginčytinas. Nors AI gali kurti naujus kūrinius, algoritmai dažnai remiasi esamais darbais, sukeldami diskusijas apie tai, ar šie kūriniai yra tikro originalumo, ar tik esamų stilių perdirbimas.
3. Ką tai reiškia menininkų ateičiai?
Didesnis AI technologijų naudojimas gali pakeisti, kaip menas yra kuriamas, vertinamas ir parduodamas. Menininkai gali turėti prisitaikyti, atrasdami naujus būdus apsaugoti savo kūrinius, kartu priimdami inovacijas, kurias AI gali suteikti kūrybiniam procesui.
Papildomos įžvalgos ir tendencijos
– Rinkos prognozės: AI sukurtos meno rinkos gali augti, keisdamos, kaip kolekcionieriai vertina meną.
– Tvarumas: Diskusijos apie AI mene kelia tvarumo rūpesčius dėl technologijų sukurtų kūrinių poveikio aplinkai.
– Palyginimai su tradiciniu menu: AI meno evoliucija reikalauja svarstyti jo vertę lyginant su tradiciniais meno kūriniais ir pasekmėmis kolekcionieriams bei investuotojams.
Daugiau apie šią besikeičiančią temą galite sužinoti apsilankę Christie’s.
