Kalba: lt. Turinys:
Netikėtame posūkyje „Netflix“ pašalino anonsinį plakato antrai „Arcane“ sezono daliai, po to kai gerbėjai atkreipė dėmesį į AI generuotus elementus meno kūrinyje. Žinomas dėl stulbinančio skaitmeninės ir rankomis pieštos dailės derinio, „Arcane“, kuris buvo sukurtas bendradarbiaujant su „Riot Games“ ir Prancūzų studija „Fortiche“, nuolat žavėjo auditoriją. Tačiau aštrūs gerbėjų žvilgsniai pastebėjo keistai suprojektuotą ranką reklaminėje meno kūrinyje, sukeldami pokalbį socialiniuose tinkluose.
Laidų prekės ženklo vadovas Alex Shahmiri paaiškino, kad AI naudojimas plakate buvo neteisingas sprendimas, pabrėždamas, jog „Arcane“ turi griežtą politiką prieš AI meną. Jis pripažino klaidą, patvirtindamas, kad tai prieštaravo pagarba talentingiems menininkams, dalyvaujantiems laidos kūrime. Shahmiri pabrėžė, kad tikrų menininkų atnešama nepakeičiama žmogiška sąsaja yra būtina kūrybiniuose projektuose, nesvarbu, ar tai būtų menas, muzika ar kitos saviraiškos formos.
Šis incidentas nėra izoliuotas atvejis; žinomos kompanijos, tokios kaip „Disney“, taip pat susidūrė su kritika dėl AI generuoto meno naudojimo, pavyzdžiui, Marvel serijoje „Secret Invasion“. Nors AI gali sutaupyti laiko ir išteklių, jis dažnai sumažina unikalią kokybę, kurią žmogiški menininkai suteikia savo darbams. Kritikai teigia, kad AI, nors ir patogus, gali pakenkti projekto meninei vientisumui, pasikliaujant algoritmais, kurie dažnai apmokomi remiantis esamais meno kūriniais be leidimo, keliančiais etinius klausimus, panašius į plagijavimą.
Atsakydami į šiuos iššūkius, skaitmeninio meno platformos, tokios kaip „Procreate“, pažadėjo nenaudoti AI generavimo savo funkcijose, propaguodamos autentiškas kūrybines procesus. Nors didelės įmonės dar gali kartais naudoti AI rinkodarai, kūrėjų pasipriešinimas užtikrina, kad tradicinis menas išlaikytų savo vietą šviesos prožektoriuose.
AI meno dviašmenis kardas: privalumai, trūkumai ir ateities pasekmės
Neseniai kilusi polemika dėl „Netflix“ anonsinio plakato antrosios „Arcane“ sezono dalies parodė vis dažnesnį konfliktą tarp dirbtinio intelekto ir tradicinio meno. Nors incidentas buvo greitai išspręstas, jis atvėrė platesnę diskusiją apie AI integravimą kūrybinėse industrijose ir jo pasekmes žmonijai bei technologijai ateityje.
AI mene: technologinis proveržis ar ginčų receptas?
AI integravimas į meną gali būti vertinamas kaip technologinis proveržis. AI algoritmai, turintys galimybę greitai generuoti meną, turi potencialą revoliucionuoti tokias sritis kaip grafikos dizainas, kino gamyba ir net žaidimai. Šis greitas turinio kūrimas gali žymiai sumažinti sąnaudas ir leisti mažesnėms komandoms realizuoti ambicingus projektus. Be to, AI gali padėti žmogiškiesiems menininkams automatizuodamas pasikartojančias užduotis, leisdamas kūrėjams susitelkti į sudėtingesnius savo kūrinių aspektus.
Tačiau neigiamą pusę sunku ignoruoti. Kaip parodė „Arcane“ plakato incidentas, AI generuotas menas dažnai trūksta emocinės gilumos ir unikalumo, kurį atneša žmogiški menininkai. Viena pagrindinių kritikos priežasčių yra ta, kad AI menas gali būti nuobodus ar beįsišaknijantis, pirmiausia dėl to, kad jis apmokomas remiantis esamais meno kūriniais, nesuprantant kūrybinio proceso. Tai kelia etinių klausimų, ypač kai AI kūriniai per daug panašūs į esamus darbus, supainiojant originalumo ir autorinių teisių pažeidimų ribas.
Poveikis žmogiškajai kūrybai: grėsmė ar katalizatorius?
Ar AI grasina pakeisti žmogiškąją kūrybą, ar veikia kaip katalizatorius naujoms išraiškos formoms? Viena vertus, kai kurie kūrėjai baiminasi, kad per didelis pasikliaujamumas AI gali sumažinti tradicinių meninių įgūdžių vertę, sukeldamas amato praradimą ir autentinio meninio saviraiškos dingimą. Kita vertus, AI gebėjimas tvarkyti kasdienes užduotis galėtų potencialiai atlaisvinti menininkus, kad jie galėtų tyrinėti kūrybingesnius kelius, gerinant žmogiškąją kūrybą, o ne ją pakeičiant.
Skaitmeninio meno platformos, tokios kaip „Procreate“, kurios aiškiai atsisakė AI integravimo, atspindi augančią menininkų judėjimą, siekiant išsaugoti tradicinius kūrybinius metodus. Šis pasipriešinimas gali užtikrinti, kad žmogiškasis menas išliktų kūrybinių industrijų širdyje, puoselėdamas tokio tipo inovacijas ir asmeninę saviraišką, kurių AI negali atkartoti.
Ar etiškas AI menas įmanomas?
Ar AI galima integruoti į meninius procesus, gerbiant žmogiškųjų menininkų originalumą ir teises? Tai klausimas, kurį dauguma įmonių ir menininkų bando išspręsti. Etiškų gaires dėl AI naudojimo mene parengti bus labai svarbu. Jos galėtų apimti skaidrumą dėl AI naudojimo, leidimų užtikrinimą meno kūriniams, įtrauktiems į AI mokymo duomenų rinkinius, ir užtikrinimą, kad AI generuotas menas negalėtų būti lengvai pripažintas kaip žmogiškas kūrinys.
Užtikrinti etinius AI praktiką galima skatinant pasitikėjimą tarp kūrėjų ir auditorijos. Galiausiai tikslas turėtų būti naudojimas AI kaip papildomo įrankio, kuris sustiprina žmogiškąją kūrybą ir plečia galimybes, prieinamas menininkams.
Išvada: krypties ieškojimas ateityje su AI ir menu
AI dualumas meno pasaulyje – su savo galimybėmis padėti ir pakenkti tradiciniam menui – atspindi platesnę naratyvą apie technologijos vaidmenį visuomenėje. Judant į priekį, būtina rasti pusiausvyrą, išnaudojant AI pranašumus ir saugant žmogiškosios kūrybos vientisumą. Ši pusiausvyra, tikėtina, formuos kūrybinių industrijų ateitį, paveikdama tai, kaip mes suprantame ir vertiname meną skaitmeniniame amžiuje.
Daugiau įžvalgų apie AI ir kūrybą galima rasti Netflix ir Riot Games.
